žiodmenys

žiódmenys sm. pl. (3^a) RŽ, DŽ, NdŽ, žiódmens (3^a) JI538, J.Jabl, K.Būg(Prn) žr. žiomenys: 1. Kas galėjo dideliai teip išsižioti, sakė: – Eik eik, žiódmenys kaip mintuvai End. Žuvies žiódmenys Als. Varlė ateita į tą dirvą to kaimyno, prisikanda pilnus žiódmenis mėšlo ir eita nešina į savo dirvą (ps.) End. Tigris atsiguls, meisos šmotą į žiódmenis įdės Žr. 2. Jn(Kv), K.Būg(Prn) Audžiant gija sykiu grimzta, sykiu kinla, žiódmens darosi JI178. Žiódmenys arčiau audėjos, skiedmenys – toliau (už nintimis) J.Jabl(Als). Par tus žiódmenis iškiši šeivą, tujau ir ausi Plt. Nespiras nytys, bėk parnešk žiódmenis – pajuokuos audėja, o tu ir bėgsi kartodamas „žiod žiod žiod“, kad vardo neužmirštumi Gršl.